Atsimenu

Atsimenu, buvo gyvenime etapų, kai norėjau būti labai graži. Galvojau, kad tiek ir užtenka - juk gražūs žmonės visiems labai patinka. Su gražiais žmonėmis norisi būti, jie atrodo sėkmingi, laimingi, pasitikintys savimi, jiems juk viskas lengva🫠 Dabar suprantu, kaip klaidinga buvo taip galvoti. Man nebesvarbu, kiek graži mano išorė. Man daug svarbiau, ką sako mano akys, kiek stipriai jos šviečia iš meilės ir kiek grožio, to tikro, kuris širdimi matomas ir jaučiamas, aš galiu sukurti ir duoti. O čia vasaros nuotrauka Nidoje, balkonėlyje, su saulės nuglostytu veidu, stebintis, kokiam gražiam pasauly mes gyvenam ir kaip gera yra tiesiog būti