Sometimes you are too close to see
Kartais norisi save išardyti iki menkiausios detalės, lyg laikrodį, kad išsiaiškintum, kaip viskas veikia. Atrodo, jei tik išanalizuosi kiekvieną „krumpliaratį“, tikrai rasi visus atsakymus. Tačiau kuo giliau neriam į analizę, tuo dažniau pamirštame, jog detalės pačios savaime lyg ir neturi prasmės be visumos. Tik atsitraukę galime pamatyti, kaip viskas jungiasi į bendrą vaizdą. Seniau galvodavau, kad atsitraukimas yra tarsi bėgimas nuo problemos ar savęs. Bet iš tikrųjų – tik taip galime pamatyti daugiau. Tai būdas pažvelgti į situaciją iš naujo kampo, suvokti ne tik tai, kas vyksta, bet ir kodėl. Tai lyg žiūrėti į paveikslą: priartėję matome tik potėpius, o atsitraukę – visą harmoningą kūrinį. Visgi svarbiausia išmokti laviruoti tarp dėmesio sutelkimo į detales ir perspektyvos išplėtimo. Tada ateina labai gražus suvokimas - ir pats esi tik viena mažytė detalė - svarbi, bet dalis kažko daug daug didesnio. Man tai atneša ramybės jausmą.
Engu Pieva
12/16/20241 min read
